Vėžys ne visada sukelia aiškius simptomus ankstyvose ligos stadijose. Todėl Lietuvoje vykdomos prevencinės programos, kurių tikslas – nustatyti tam tikrus vėžinius ar ikivėžinius pokyčius kuo anksčiau.
Dalis šių programų yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl apdraustiems gyventojams, kurie patenka į nustatytą amžiaus grupę ir kreipiasi į sutartį su ligonių kasa turinčią gydymo įstaigą, tyrimai atliekami nemokamai.
Tačiau kokio amžiaus žmogus gali dalyvauti? Kokie tyrimai atliekami ir kaip dažnai juos reikia kartoti?
Kokios vėžio prevencijos programos vykdomos Lietuvoje?
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios pagrindinės PSDF lėšomis finansuojamos vėžio prevencijos programos:
| Vėžio prevencijos programa | Kam skirta? | Pagrindinis tyrimas | Kaip dažnai? |
|---|---|---|---|
| Gimdos kaklelio vėžio | Moterims 25–59 m. | Citologinis tyrimas arba aukštos rizikos ŽPV tyrimas | Kas 3 arba 5 metus |
| Krūties vėžio | Moterims 45–74 m. | Mamografija | Kas 2 metus |
| Storosios žarnos vėžio | Vyrams ir moterims 50–74 m. | Slapto kraujavimo išmatose testas | Kas 2 metus |
| Prostatos vėžio | Vyrams 50–69 m. | PSA kraujo tyrimas | Periodiškai, pagal gydytojo nustatytą intervalą |
Aktualią programų informaciją skelbia Valstybinė ligonių kasa.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų moterims imtinai.
Tyrimas priklauso nuo moters amžiaus:
| Amžius | Tyrimas | Dažnumas |
|---|---|---|
| 25–34 m. | Gimdos kaklelio citologinis tepinėlis | Kartą per 3 metus |
| 35–59 m. | Aukštos rizikos ŽPV tyrimas | Kartą per 5 metus |
| 35–59 m., jei ŽPV tyrimas teigiamas | Citologinis tyrimas skystoje terpėje | Pagal tyrimo algoritmą |
Jeigu tyrimų rezultatai kelia įtarimų, gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, įskaitant biopsiją.
Svarbu suprasti, kad ŽPV infekcija nebūtinai reiškia vėžį. Aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso nustatymas gali būti signalas, kad reikia išsamesnio ištyrimo.
Krūties vėžio prevencijos programa
Krūties vėžio prevencinė programa skirta 45–74 metų moterims imtinai.
Pagrindinis programos tyrimas – mamografija, atliekama kartą per 2 metus. Tam reikalingas šeimos gydytojo siuntimas, o tyrimas atliekamas gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa.
| Rodiklis | Informacija |
|---|---|
| Kam skirta? | 45–74 m. moterims |
| Tyrimas | Mamografija |
| Dažnumas | Kartą per 2 metus |
| Ar reikia siuntimo? | Taip |
| Ar tyrimas nemokamas? | Taip, jei pacientė apdrausta PSD ir kreipiasi į sutartį su ligonių kasa turinčią įstaigą |
Svarbu nelaukti prevencinio tyrimo, jeigu pastebėjote naują krūties guzelį, odos ar spenelio pokyčius, neįprastas išskyras ar kitus nerimą keliančius simptomus. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją nelaukiant, kol ateis laikas planinei patikrai.
Storosios žarnos vėžio prevencijos programa
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų vyrams ir moterims.
Pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Jis atliekamas kartą per 2 metus.
Kaip vyksta storosios žarnos vėžio patikra?
| Tyrimo rezultatas | Kas vyksta toliau? |
|---|---|
| Neigiamas | Pagal programą tyrimas kartojamas po nustatyto intervalo |
| Teigiamas | Šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai |
| Reikia papildomo ištyrimo | Gali būti atliekama kolonoskopija |
| Kolonoskopijos metu randami įtartini pakitimai | Prireikus atliekama biopsija |
Teigiamas slapto kraujavimo testas savaime nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. Tai signalas, kad reikia atlikti išsamesnį tyrimą.

Jeigu norite daugiau sužinoti apie šį tyrimą, skaitykite ir mūsų straipsnį „Kolonoskopijos kaina Lietuvoje“.
Prostatos vėžio prevencijos programa
Prostatos vėžio prevencinė programa skirta 50–69 metų vyrams imtinai.
Pagrindinis tyrimas – kraujo tyrimas, kuriuo nustatoma prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija. Jei PSA rodiklis viršija nustatytą ribą, šeimos gydytojas gali išduoti siuntimą urologo konsultacijai. Prireikus atliekami papildomi tyrimai.
| Informacija | Prostatos vėžio programa |
|---|---|
| Kam skirta? | Vyrams 50–69 m. |
| Pagrindinis tyrimas | PSA kraujo tyrimas |
| Ką parodo? | PSA koncentraciją kraujyje |
| Jei PSA padidėjęs | Gali būti skiriama urologo konsultacija |
| Papildomas ištyrimas | Prireikus gali būti atliekama biopsija |
Vyrams, kurių tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu, patikra gali būti aktuali anksčiau – VLK nurodo, kad tokie vyrai gali būti tikrinami nuo 45 metų. Tyrimų intervalą gydytojas gali nustatyti atsižvelgdamas į PSA rezultatus.
Ar vėžio prevencijos programos yra nemokamos?
Taip, tačiau yra svarbių sąlygų.
Prevencinių programų paslaugos kompensuojamos PSD apdraustiems žmonėms, kurie patenka į konkrečios programos tikslinę grupę ir kreipiasi į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Tokiu atveju už pagal programą atliekamus tyrimus, gydytojo darbą ir sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.
| Situacija | Ar programa gali būti kompensuojama? |
|---|---|
| Esate apdraustas PSD | Taip |
| Patenkate į nustatytą amžiaus grupę | Taip, jei įvykdomos kitos programos sąlygos |
| Kreipiatės į sutartį su ligonių kasa turinčią įstaigą | Taip |
| Norite atlikti tyrimą privačiai ne pagal programą | Gali būti taikoma mokama paslauga |
| Turite simptomų, bet nepatenkate į programos amžių | Kreipkitės į šeimos gydytoją – gali būti skiriamas reikalingas ištyrimas |
Ar galima pasitikrinti, jei nepatenku į amžiaus grupę?
Taip. Prevencinė programa nėra vienintelis būdas išsitirti dėl galimos ligos.
Jeigu žmogus turi simptomų, tačiau nepatenka į konkrečios prevencinės programos amžiaus grupę, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertina sveikatos būklę ir, jeigu reikia, skiria tyrimus arba siunčia pas specialistą.
Tai ypač svarbu, jeigu atsiranda naujų ar ilgai išliekančių simptomų.
Kokie simptomai neturėtų būti ignoruojami?
| Simptomas | Ką daryti? |
|---|---|
| Nepaaiškinamas svorio kritimas | Kreiptis į šeimos gydytoją |
| Kraujas išmatose | Kreiptis į gydytoją |
| Užsitęsę tuštinimosi pokyčiai | Aptarti su gydytoju |
| Naujas guzelis krūtyje | Kreiptis į gydytoją |
| Neįprastas kraujavimas | Kreiptis į gydytoją |
| Ilgai trunkantis neaiškus skausmas | Įvertinti su gydytoju |
| Ilgai trunkantis kosulys ar balso pokyčiai | Kreiptis į gydytoją |
Svarbu: šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį. Juos gali sukelti daugybė kitų sveikatos sutrikimų, tačiau jų nereikėtų ignoruoti.
Kaip užsiregistruoti vėžio prevencijos programai?
Pirmas žingsnis – kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Gydytojas įvertins, ar patenkate į konkrečios prevencinės programos grupę, ir paaiškins, kokį tyrimą reikia atlikti. VLK taip pat nurodo, kad būtent šeimos gydytojas gali įvertinti sveikatos būklę ir prireikus nukreipti pacientą pas gydytoją specialistą.
Paprasta veiksmų seka
1. Patikrinkite savo amžių ir PSD draustumą.
↓
2. Kreipkitės į šeimos gydytoją.
↓
3. Gydytojas įvertina, kokia prevencinė programa jums taikoma.
↓
4. Atliekamas numatytas tyrimas.
↓
5. Jei randama pakitimų, skiriamas papildomas ištyrimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Nuo kokio amžiaus Lietuvoje galima dalyvauti vėžio prevencijos programose?
Priklauso nuo konkrečios programos. Gimdos kaklelio vėžio programa skirta 25–59 metų moterims, krūties vėžio – 45–74 metų moterims, storosios žarnos vėžio – 50–74 metų vyrams ir moterims, o prostatos vėžio – 50–69 metų vyrams.
Ar vėžio prevencijos tyrimai nemokami?
PSD apdraustiems žmonėms, patenkantiems į programos tikslinę grupę ir besikreipiantiems į sutartį su ligonių kasa turinčią gydymo įstaigą, programos paslaugos kompensuojamos PSDF lėšomis.
Ar reikia siuntimo?
Priklauso nuo konkrečios programos ir tyrimo. Pavyzdžiui, krūties vėžio prevencinei mamografijai reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Todėl praktiškiausia pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ar galima dalyvauti programoje, jei jaučiu simptomus?
Taip, tačiau nereikėtų apsiriboti vien prevencine programa. Jei turite simptomų, kreipkitės į šeimos gydytoją, net jeigu nepatenkate į nustatytą amžiaus grupę.
Ar vienas prevencinis tyrimas gali visiškai atmesti vėžį?
Ne. Atrankinės patikros tyrimai skirti tam tikrų ligų ar jų požymių ankstyvam nustatymui. Atsiradus simptomams ar gydytojui kilus įtarimų, gali būti reikalingi papildomi tyrimai.
Ką verta prisiminti?
Vėžio prevencijos programos Lietuvoje suteikia galimybę PSD apdraustiems gyventojams tam tikrais gyvenimo etapais nemokamai atlikti nustatytus atrankinės patikros tyrimus.
Svarbiausios amžiaus grupės:
| Programa | Tikslinė grupė |
|---|---|
| Gimdos kaklelio vėžio | Moterys 25–59 m. |
| Krūties vėžio | Moterys 45–74 m. |
| Storosios žarnos vėžio | Vyrai ir moterys 50–74 m. |
| Prostatos vėžio | Vyrai 50–69 m. |
Svarbiausia – nelaukti, kol atsiras simptomų. Jeigu priklausote programos tikslinei grupei, verta pasitikrinti, kada jums priklauso kitas tyrimas. O jeigu jaučiate nerimą keliančius simptomus, kreipkitės į gydytoją nepriklausomai nuo amžiaus.










