Širdies permušimai – tai pojūtis, kai atrodo, kad širdis trumpam sustoja, praleidžia dūžį, ima plakti stipriau, greičiau arba neritmingai. Tokie pojūčiai gali atsirasti po fizinio krūvio, patiriant stresą, išgėrus kavos ar net ramiai gulint lovoje.
Dažniausiai širdies permušimai nėra pavojingi ir būna susiję su laikinais širdies ritmo pokyčiais. Vis dėlto kartais jie gali signalizuoti apie širdies ritmo sutrikimą, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą ar kitą aritmiją. Todėl svarbu žinoti, kokie simptomai turėtų kelti nerimą ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kas yra širdies permušimai?
Širdies permušimais paprastai vadinamas neįprastas širdies plakimo pojūtis. Žmogus gali jausti, kad širdis:
- Plaka greičiau nei įprastai.
- Praleidžia vieną ar kelis dūžius.
- Trumpam sustoja, o po to stipriai susitraukia.
- Plaka nereguliariai, tarsi virpėtų.
- Stipriai daužosi krūtinėje, kakle ar gerklėje.
Vienas dažnų tokio pojūčio paaiškinimų – priešlaikiniai širdies susitraukimai, dar vadinami ekstrasistolėmis. Tai papildomi širdies dūžiai, atsirandantys anksčiau nei turėtų. Po jų gali būti trumpa pauzė, todėl žmogui atrodo, kad širdis praleido dūžį.
Svarbu suprasti, kad permušimai yra simptomas, o ne konkreti diagnozė. Vien iš pojūčio neįmanoma patikimai nustatyti, ar širdies ritmas sutrikęs.
Kodėl atsiranda širdies permušimai?
Širdies permušimus gali sukelti tiek kasdieniai įpročiai, tiek sveikatos sutrikimai. Kartais aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.
Dažniausios priežastys:
| Priežastis | Kaip ji gali paveikti širdies ritmą? |
|---|---|
| Stresas ir nerimas | Suaktyvėja nervų sistema, todėl širdis gali plakti greičiau ar stipriau |
| Kofeinas | Kai kuriems žmonėms didesnis kavos ar energinių gėrimų kiekis sukelia permušimus |
| Alkoholio vartojimas | Gali paskatinti širdies ritmo sutrikimus, įskaitant prieširdžių virpėjimą |
| Miego trūkumas | Didina organizmo jautrumą stresui ir gali skatinti širdies plakimo pojūtį |
| Intensyvus fizinis krūvis | Širdies ritmas natūraliai padažnėja, o jautresni žmonės gali pastebėti papildomus dūžius |
| Dehidratacija | Skysčių trūkumas gali paveikti kraujotaką ir elektrolitų pusiausvyrą |
| Elektrolitų pokyčiai | Kalio, magnio ar kitų elektrolitų koncentracijos sutrikimai gali veikti širdies elektrinę veiklą |
| Vaistai | Kai kurie vaistai nuo peršalimo, astmos ar kitos būklės gali paskatinti širdies plakimą |
| Skydliaukės veiklos sutrikimai | Padidėjusi skydliaukės hormonų koncentracija gali sukelti padažnėjusį pulsą ir ritmo sutrikimus |
| Mažakraujystė | Dėl sumažėjusio deguonies pernešimo širdis gali plakti greičiau |
Širdies permušimai taip pat gali būti susiję su širdies ligomis, pavyzdžiui, širdies raumens pažeidimu, vožtuvų ligomis ar įvairiomis aritmijomis.
Kada širdies permušimai nėra pavojingi?
Pavieniai, trumpai trunkantys permušimai dažnai nėra pavojingi, ypač jei žmogus neturi nustatytų širdies ligų ir nejaučia kitų simptomų.
Pavyzdžiui, vienas stipresnis širdies dūžis po kavos, įtemptos darbo dienos ar intensyvesnės treniruotės nebūtinai reiškia ligą.
Dažniausiai mažiau nerimą kelia tokie atvejai, kai:
- Permušimai trunka vos kelias sekundes.
- Jie pasitaiko retai ir nėra linkę dažnėti.
- Nėra krūtinės skausmo ar dusulio.
- Neatsiranda galvos svaigimo ar alpimo pojūčio.
- Bendra savijauta išlieka gera.
Vis dėlto net ir pavienius permušimus verta aptarti su gydytoju, jeigu jie kartojasi, kelia nerimą arba atsirado pirmą kartą be aiškios priežasties.
Kada širdies permušimai gali būti pavojingi?
Didesnį susirūpinimą turėtų kelti permušimai, kurie trunka ilgiau, dažnėja, atsiranda fizinio krūvio metu arba yra lydimi kitų simptomų.
<blockquote>
**Skambinkite 112**, jeigu širdies permušimus lydi krūtinės skausmas ar spaudimas, stiprus dusulys, alpimas arba beveik alpstate, ypač jei simptomai prasidėjo staiga. Nelaukite, kol jie praeis savaime, ir nevairuokite į ligoninę patys.
</blockquote>
Į gydytoją reikėtų kreiptis artimiausiu metu, jeigu:
- Permušimai kartojasi vis dažniau.
- Širdis ilgiau plaka labai greitai arba neritmingai.
- Atsiranda galvos svaigimas, silpnumas ar neįprastas nuovargis.
- Permušimai prasideda fizinio krūvio metu.
- Jaučiamas nepaaiškinamas dusulys.
- Šeimoje buvo staigios širdinės mirties ar paveldimų širdies ritmo sutrikimų atvejų.
- Jau diagnozuota širdies liga.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie ritmo sutrikimai gali pasireikšti ir be ryškių simptomų. Todėl gera savijauta ne visada visiškai atmeta širdies ritmo sutrikimo galimybę.
Kokie širdies ritmo sutrikimai gali sukelti permušimus?
Ne visi permušimai reiškia pavojingą aritmiją, tačiau tam tikri širdies ritmo sutrikimai reikalauja medicininio ištyrimo ir kartais gydymo.
| Širdies ritmo sutrikimas | Kas vyksta? | Kuo gali būti reikšmingas? |
|---|---|---|
| Ekstrasistolės | Atsiranda priešlaikiniai širdies susitraukimai | Dažnai nepavojingos, tačiau dažnos ar tam tikrame kontekste atsirandančios ekstrasistolės turi būti įvertintos |
| Prieširdžių virpėjimas | Prieširdžiai aktyvuojami chaotiškai, todėl pulsas dažnai tampa neritmingas | Didina kraujo krešulių ir insulto riziką |
| Supraventrikulinė tachikardija | Širdis staiga pradeda plakti labai greitai dėl elektrinio impulso apytakos sutrikimo | Gali sukelti stiprų širdies plakimą, silpnumą ar svaigimą |
| Skilvelinė tachikardija | Greitas ritmas kyla iš širdies skilvelių | Gali būti pavojinga gyvybei, ypač sergant širdies liga |
| Bradikardija | Širdis plaka neįprastai lėtai | Jei sutrinka kraujo tiekimas organams, gali atsirasti silpnumas ar alpimas |
Ypač svarbu laiku nustatyti prieširdžių virpėjimą. Šis sutrikimas ne visada sukelia aiškius simptomus, tačiau negydomas gali padidinti insulto riziką. Diagnozei patvirtinti reikalingas elektrokardiogramos (EKG) užrašas.
Kaip tiriami širdies permušimai?
Jeigu širdies permušimai kartojasi, gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, jų trukmę, dažnumą, galimus provokuojančius veiksnius ir paciento sveikatos istoriją.
Atsižvelgiant į situaciją, gali būti skiriami šie tyrimai:
| Tyrimas | Ką padeda nustatyti? |
|---|---|
| Elektrokardiograma (EKG) | Įvertina širdies elektrinę veiklą ir gali parodyti ritmo sutrikimą tyrimo metu |
| Holterio monitoravimas | Nuolat registruoja širdies ritmą, dažniausiai 24–48 valandas ar ilgiau |
| Ilgesnis ritmo stebėjimas | Padeda užfiksuoti rečiau pasitaikančius permušimus, kai trumpesnio tyrimo nepakanka |
| Širdies echoskopija | Įvertina širdies struktūrą, vožtuvus ir susitraukimo funkciją |
| Kraujo tyrimai | Gali padėti nustatyti mažakraujystę, skydliaukės veiklos ar elektrolitų sutrikimus |
| Krūvio mėginys | Tam tikrais atvejais padeda įvertinti širdies reakciją į fizinį krūvį |
Kodėl kartais įprasta EKG nieko neparodo?
Įprasta elektrokardiograma registruoja širdies veiklą tik trumpą laiką. Jeigu permušimai tuo metu nepasireiškia, tyrimo rezultatas gali būti normalus, nors žmogus juos jaučia kitomis dienomis.
Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti Holterio monitoravimą arba ilgesnį širdies ritmo stebėjimą. Tyrimo trukmė parenkama atsižvelgiant į tai, kaip dažnai pasireiškia simptomai.
Jeigu permušimai kartojasi retai, naudinga užsirašyti jų laiką, trukmę, aplinkybes ir lydinčius simptomus. Tai gali padėti gydytojui parinkti tinkamiausią tyrimą.
Kaip sumažinti širdies permušimų tikimybę?
Jeigu permušimus sukelia gyvenimo būdo veiksniai, tam tikri įpročių pokyčiai gali padėti sumažinti jų dažnumą. Tačiau jei priežastis yra širdies liga ar nustatyta aritmija, vien gyvenimo būdo korekcijos gali nepakakti.
Rekomenduojama:
- Stebėti kofeino poveikį. Jeigu po kavos ar energinių gėrimų jaučiate permušimus, sumažinkite jų vartojimą ir stebėkite savijautą.
- Riboti alkoholį. Alkoholis kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus.
- Pakankamai miegoti. Reguliarus miego režimas padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
- Vartoti pakankamai skysčių. Ypač svarbu po fizinio krūvio, karštu oru ar gausiai prakaituojant.
- Reguliariai judėti. Fizinis aktyvumas naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau krūvį reikėtų didinti palaipsniui.
- Valdyti stresą. Pasivaikščiojimai, kvėpavimo pratimai ir poilsis gali padėti sumažinti streso poveikį.
- Nevartoti papildų savarankiškai kaip gydymo. Magnio ar kalio papildai reikalingi ne visiems, o netinkamas jų vartojimas gali būti žalingas.
Jeigu permušimai atsiranda sportuojant, ypač kartu su galvos svaigimu, dusuliu ar krūtinės skausmu, fizinį krūvį nutraukite ir kreipkitės medicininės pagalbos. Prieš tęsiant intensyvias treniruotes reikėtų išsiaiškinti simptomų priežastį.
Ar širdies permušimai gali atsirasti dėl magnio trūkumo?
Taip, magnio trūkumas gali turėti įtakos normaliai širdies elektrinei veiklai. Magnis dalyvauja nervinių impulsų perdavime ir raumenų, įskaitant širdies raumenį, funkcijoje.
Vis dėlto ne kiekvienas širdies permušimas reiškia magnio trūkumą. Panašius pojūčius gali sukelti kofeinas, stresas, skydliaukės veiklos sutrikimai, mažakraujystė, elektrolitų pokyčiai ar širdies ritmo sutrikimai.
Jeigu įtariamas magnio ar kitų elektrolitų trūkumas, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl tinkamų tyrimų. Savarankiškai vartoti dideles magnio ar kalio papildų dozes nerekomenduojama.
Ar širdies permušimai gali būti susiję su nerimu?
Taip. Nerimas ir stiprus stresas gali suaktyvinti simpatinę nervų sistemą, todėl širdis pradeda plakti greičiau arba stipriau. Kai kurie žmonės tokiomis aplinkybėmis jaučia pavienius permušimus, krūtinės virpėjimą ar stiprų širdies plakimą.
Tačiau svarbu ne visus širdies simptomus automatiškai priskirti nerimui. Net ir patiriant stresą gali pasireikšti tikras širdies ritmo sutrikimas. Jeigu simptomai kartojasi, atsiranda naujų požymių ar jie stiprėja, reikėtų atlikti medicininį įvertinimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Pavieniai tokie pojūčiai gali būti susiję su ekstrasistolėmis – priešlaikiniais širdies susitraukimais. Jie dažnai nėra pavojingi, tačiau jeigu kartojasi, dažnėja arba yra lydimi kitų simptomų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Ramiai gulint žmogus dažnai labiau pastebi savo širdies plakimą. Pojūčiui įtakos gali turėti kūno padėtis, stresas, nuovargis ar kofeino vartojimas. Dažnai pasikartojančius permušimus verta ištirti.
Taip. Po fizinio krūvio širdis kurį laiką gali plakti greičiau. Tačiau permušimai treniruotės metu, ypač kartu su svaigimu, dusuliu ar krūtinės skausmu, turi būti įvertinti gydytojo.
Kai kurie išmanieji laikrodžiai gali aptikti nereguliaraus pulso požymius arba užfiksuoti vienos derivacijos EKG. Tačiau jie nepakeičia medicininės elektrokardiogramos ir gydytojo įvertinimo.
Taip, jeigu jie susiję su laikinais veiksniais, pavyzdžiui, kofeinu, stresu ar miego trūkumu. Tačiau pasikartojančius ar ilgai trunkančius permušimus reikėtų aptarti su gydytoju.
Išvada
Širdies permušimai ne visada reiškia rimtą ligą. Pavieniai, trumpalaikiai širdies dūžių pokyčiai dažnai būna nepavojingi ir gali atsirasti dėl streso, kofeino, nuovargio ar fizinio krūvio. Tačiau dažni, ilgai trunkantys ar su kitais simptomais pasireiškiantys permušimai gali būti širdies ritmo sutrikimo požymis.
Svarbiausia atkreipti dėmesį į simptomų pobūdį, jų dažnumą ir lydinčius požymius. Jei permušimai kartojasi, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir prireikus atlikti EKG ar Holterio tyrimą. O jeigu kartu atsiranda krūtinės skausmas, stiprus dusulys ar alpimas, būtina skubi medicininė pagalba.
