Robotinė chirurgija jau nėra tolima ateitis ar prabanga, skirta tik didžiausiems Vakarų Europos centrams. Lietuvoje ji tvirtai įsitvirtino ir tampa vis labiau prieinama pacientams. Chirurgas sėdi prie specialios konsolės, valdo robotines rankas su milimetrų tikslumu, mato trimatį didelės raiškos vaizdą, o kai kuriais atvejais jaučia net audinių atsparumą. Pacientui tai reiškia mažesnius pjūvius, mažesnį kraujo netekimą, greitesnį atsistatymą ir geresnę gyvenimo kokybę po operacijos.
Ši technologija ypač vertinga onkologinėse, urologinėse, ginekologinėse ir abdominalinėse operacijose, taip pat ortopedijoje. Lietuvoje ji pradėta taikyti 2018 metais ir per aštuonerius metus išaugo nuo vienos ligoninės iki kelių didžiųjų centrų. Šiandien robotinės operacijos atliekamos Klaipėdoje, Vilniuje, o netrukus turėtų atsirasti ir Kaune. Pažvelkime, kur tiksliai ji jau veikia ir kokias galimybes atveria.
Klaipėdos universiteto ligoninė – robotinės chirurgijos pradininkė Baltijos šalyse
Viskas prasidėjo Klaipėdos universiteto ligoninėje. 2018 metų lapkritį čia buvo atliktos pirmosios robotinės operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Naudojama „Senhance“ (Asensus Surgical) sistema. Ši platforma išsiskiria akies judesiu valdoma kamera, haptiniu grįžtamuoju ryšiu (chirurgas jaučia audinių pasipriešinimą) ir daugkartinio naudojimo instrumentais.
Per daugiau nei aštuonerius metus KUL sukaupė didžiausią patirtį regione. Iki 2024 metų pradžios čia atlikta daugiau kaip tūkstantis robotinių operacijų. 2026 metais urologijoje pasiekta simbolinė 500 robotinių urologinių operacijų riba. Didžioji jų dalis – radikalios prostatektomijos prostatos vėžiui gydyti. Ši metodika pasaulyje laikoma auksiniu standartu, nes leidžia tiksliai pašalinti naviką, išsaugant nervus ir struktūras, atsakingas už šlapimo sulaikymą bei lytinę funkciją. Rezultatai atitinka tarptautinius standartus: dauguma pacientų greitai atgauna šlapimo kontrolę, o reikšmingas nelaikymas lieka tik nedidelei daliai.
Robotinė chirurgija KUL vystoma trijose pagrindinėse srityse: urologijoje, pilvo (abdominalinėje) chirurgijoje ir ginekologijoje. Atliekamos storosios ir tiesiosios žarnos vėžio operacijos, cholecistektomijos, kirkšnies išvaržų plastikos, histerektomijos ir kitos procedūros. Ligoninė tapo pirmuoju centru Europoje, kuris robotinėse operacijose pritaikė dirbtinį intelektą. Sistema padeda naviguoti ir identifikuoti svarbias struktūras, ypač onkologinėse procedūrose.
Profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius – robotinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje – pabrėžia, kad technologija sumažina chirurgo nuovargį, leidžia dirbti ergonomiškesnėje padėtyje ir pasiekti geresnių onkologinių bei funkcinių rezultatų. Pacientai po robotinės operacijos dažnai greičiau grįžta į kasdienį gyvenimą, o hospitalizacija trumpesnė.
Santaros klinikos – antrasis didelis centras su „Versius“ sistema
2023 metų birželį Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pradėta naudoti „Versius“ robotinė sistema (CMR Surgical, Kembridžas, Jungtinė Karalystė). Tai buvo antrasis robotinės chirurgijos centras Lietuvoje. Sistema įsigyta Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Per pirmąsias tris savaites atlikta 29 operacijos – abdominalinės, urologinės ir ginekologinės – be didelių komplikacijų.
„Versius“ pasižymi moduline konstrukcija: robotines rankas galima lengvai perkelti iš vienos operacinės į kitą, nereikia specialiai pritaikytos patalpos. Sistema naudojama urologijoje (prostatektomijos, nefrektomijos), pilvo chirurgijoje (hemikolektomijos, cholecistektomijos, išvaržų plastikos), ginekologijoje ir krūtinės chirurgijoje. Paruoštos kelios komandos – po dvi kiekvienoje specialybėje, iš viso apie 32 specialistus (chirurgus ir slaugytojas). Mokymų procesas buvo intensyvus: teorija, simuliatoriai, sausieji bandymai ir operacijos su mentoriais.
Santaros klinikose robotinė chirurgija leido padidinti tikslumą sudėtingose anatomiškai jautriose zonose. Pacientai greičiau atsigauna, mažesnė infekcijų ir kraujavimo rizika. Sistema tapo svarbiu žingsniu, kai Vilniuje ėmė formuoti robotinės chirurgijos koncentraciją.
Nacionalinis vėžio institutas – trečiasis centras, orientuotas į onkologiją
2024 metų pradžioje Nacionalinis vėžio institutas tapo trečiąja Lietuvos gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji buvo abdominalinė – storosios žarnos vėžio operacija pacientei, kuriai navikas nustatytas dalyvaujant patikros programoje. Pacientė greitai pasveiko ir buvo išrašyta namo.
NVI planuoja ir jau pradėjo taikyti robotinę chirurgiją ne tik pilvo organų, bet ir urologinio bei ginekologinio vėžio gydymui. Onkourologijos skyriuje anksčiau bandyta robotizuota ranka (mini robotas), o dabar naudojama pilna robotinė sistema. Tai ypač svarbu prostatos, inkstų ir kitų urologinių navikų atveju, kai tikslumas lemia tiek onkologinį rezultatą, tiek funkcijų išsaugojimą.
NVI pabrėžia, kad robotinės operacijos leidžia greičiau pradėti papildomą gydymą (chemoterapiją ar spindulinę terapiją), nes pacientas greičiau atsigauna. Kol kas šios operacijos finansuojamos kaip laparoskopinės, todėl ligoninė dengia didesnius kaštus savo lėšomis – tai bendra problema visiems Lietuvos centrams.
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – naujas žingsnis 2025–2026 metais
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) robotinė chirurgija pradėta taikyti 2025 metų pabaigoje. Sistema turi tris robotines rankas, akies obuolio judesiu valdomą kamerą, haptinį grįžtamąjį ryšį ir ergonomišką konsolę. Chirurgas sėdi ir valdo instrumentus nuotoliniu būdu, matydamas padidintą 3D vaizdą.
Pirmosios operacijos – pilvo chirurginės. Jas atlieka keturi chirurgai, baigę specialius mokymus Milane: profesorius Narimantas Samalavičius, dr. Saulius Jurevičius, dr. Gintaras Varanauskas ir dr. Algimantas Stašinskas. Planuojama taikyti tiek sudėtingoms onkologinėms, tiek įprastoms procedūroms – nuo storosios žarnos rezekcijų iki kirkšnies išvaržų ir tulžies pūslės šalinimo. Jau 2026 metais numatyta apmokyti iki dešimties įvairių specialybių chirurgų, įskaitant urologus ir ginekologus.
RVUL taip pat žengė žingsnį ortopedijoje. 2026 metų vasarį atlikta pirmoji kelio sąnario endoprotezavimo operacija, padedant robotizuotai sistemai. Chirurgas ortopedas traumatologas Povilas Masionis su komanda naudojo technologiją, leidžiančią submilimetrinio tikslumo pjūvius ir individualų implantų planavimą pagal paciento anatomiją. Tai sumažina komplikacijų riziką ir didina pacientų pasitenkinimą rezultatais – ypač svarbu, nes iki 20 proc. pacientų po įprasto kelio endoprotezavimo būna nevisiškai patenkinti.
Ortopedija – robotai kelio ir klubo sąnarių operacijose
Be RVUL, robotinė kelio endoprotezavimo sistema jau veikia privačioje „Nordclinic“ (Nordorthopaedics) klinikoje Kaune. 2025 metais čia įdiegta „ROSA Knee System“ – pirmoji tokia Baltijos šalyse. Sistema padeda tiksliai suplanuoti pjūvius, subalansuoti minkštuosius audinius ir pasiekti idealią kelio ašį. Pacientai dažnai išrašomi per 1–3 dienas, vairuoti gali po dviejų savaičių, o į įprastą ritmą grįžta per 3–4 savaites.
Radviliškio ligoninėje pristatyta „VELYS“ sistema, skirta kelio endoprotezavimui. Nors dar ne visur įdiegta, tai rodo, kad robotinė ortopedija plinta ne tik didžiuosiuose centruose.
Kauno klinikos – artėjantis da Vinci etapas
2026 metų liepą pasirašyta sutartis dėl „da Vinci“ robotinės chirurginės sistemos tiekimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms. Tai pirmasis toks sandoris Baltijos šalyse iš „Synektik“ grupės. Sistema turėtų būti naudojama urologijoje, ginekologijoje, otorinolaringologijoje, krūtinės, bendrojoje ir vaikų chirurgijoje. Vertė – apie 5,46 mln. eurų (įskaitant mokymus ir medžiagas penkeriems metams). Kai sistema pradės veikti, Kaunas taps dar vienu stipriu robotinės chirurgijos centru.
Privalumai, iššūkiai ir ateities perspektyvos
Robotinė chirurgija suteikia chirurgui stabilumą (rankų drebėjimas eliminuojamas), didesnį judesių diapazoną, geresnį matomumą ir mažesnį fizinį krūvį. Pacientui – mažesnius randus, mažesnį skausmą, greitesnį mobilumą ir trumpesnę hospitalizaciją. Onkologijoje tai leidžia anksčiau pradėti adjuvantinį gydymą.
Iššūkiai lieka. Sistemos brangios, o Valstybinė ligonių kasa kol kas apmoka jas kaip laparoskopines operacijas. Ligoninės dengia skirtumą savo lėšomis. Mokymų procesas ilgas, reikia nuolatinės praktikos. Vis dėlto patirtis auga, o konkurencija tarp sistemų („Senhance“, „Versius“, „da Vinci“, ortopedinės platformos) turėtų mažinti kainas ateityje.
Dirbtinis intelektas, navigacija ir nuotolinės konsultacijos jau bandomos. Tikėtina, kad per artimiausius metus robotinė chirurgija taps standartu daugiau specialybių ir regionų.
Robotinė chirurgija Lietuvoje jau taikoma Klaipėdos universiteto ligoninėje, Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, privačiose ortopedijos klinikose Kaune ir netrukus Kauno klinikose. Tai ne eksperimentas, o realybė, kuri keičia pacientų gydymo patirtį.
Jei jūsų klinika, medicinos įrangos gamintojas, farmacijos įmonė ar sveikatos technologijų startuolis norite pasidalyti patirtimi, pristatyti naujoves ar bendradarbiauti straipsnių, interviu ar informacinių medžiagų kūrime – kviečiame susisiekti. Mūsų medicinos naujienų platforma auga ir ieško partnerių, kurie padeda skaitytojams gauti patikimą, aktualią informaciją apie modernią mediciną Lietuvoje. Rašykite dėl galimybių bendradarbiauti – kartu galime didinti žinomumą ir padėti pacientams priimti informuotus sprendimus.
